Vandens filtrai » Nugeležinimo

• Vandens nugeležinimas

  Geležies šalinimo metodai

  Vandens nugeležinimas – tai viena sudėtingiausių vandens valymo užduočių. Net paviršutiniška kovos su geležimi apžvalga pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu nėra universalaus, ekonomiškai pasitvirtinusio geležies šalinimo metodo, kurį galima būtų naudoti visais gyvenimo atvejais. Visi esantys metodai naudojami tik iki tam tikros ribos ir turi savo privalumus ir ryškius trūkumus. Konkretaus geležies šalinimo metodo (ar metodų derinio) parinkimas  priklauso nuo vandens valymo bendrovės patirties. Šiuolaikinių technologijų ir kvalifikuotų specialistų dėka geležies koncentracija vandenyje sumažinama iki reikšmės, atitinkančios HN 24:2003 ( iki 0,2 mg/l) reikalavimus, net jeigu vandens sudėtyje būna 20-35 mg/l geležies. Egzistuoja keliolika  geležies šalinimo metodų, tačiau praktikoje dažniausiai  taikomi šie:

  1. Geležies oksidavimas deguonimi (Šio tipo vandens filtrų katalogas)	2. Geležies oksidavimas katalizatorių pagalba (Šio tipo vandens filtrų katalogas)

  1. Oksidavimas oro deguonimi yra tradicinis, jau daug dešimtmečių naudojamas metodas. Kadangi geležies oksidacijos reakcijai reikia daug laiko, oksidacijai naudojant tik orą reikia atskirų rezervuarų, kuriuose galima būtų užtikrinti reikiamą kontakto laiką. Tai pats seniausias būdas ir naudojamas tiek stambiose miestų sistemose, tiek privačiame bei gamybos sektoriuose. Šis geležies oksidavimo būdas turi trūkumų.
  
  Pirma, šis oksidavimo metodas mažai padeda kovojant su organine geležimi.
  Antra, kai vandenyje yra geležies (o taip praktiškai yra visada), jame yra ir mangano. Manganas oksiduojasi daug sunkiau, negu geležis, net esant daug didesniam pH.
  
  2. Katalizinis oksidavimas ir filtravimas
  Tai yra šiuo metu labiausiai paplitęs geležies šalinimo metodas, naudojamas kompaktiškose didelio našumo sistemose. Šio metodo esmė yra ta, kad geležies oksidacijos reakcija vyksta specialios filtruojančios terpės, kuriai būdingos katalizatoriaus (greitinančio cheminę oksidacijos reakciją) savybės, granulių paviršiuje. Šiuolaikiniame vandens ruošime labiausiai paplitę filtravimo užpilai, kurių pagrindas yra mangano dioksidas (MnO2): Pyrolox, Birm, AGMn ir kt. Šie filtravimo užpilai skiriasi vienas nuo kito savo fizinėmis savybėmis ir mangano dioksido sudėtimi, todėl efektyviai veikia esant skirtingiems vandens parametrams, tačiau jų veikimo principas yra toks pat. Geležis (ir manganas, tik mažiau), esant mangano dioksidui, greitai oksiduojasi ir nusėda filtravimo užpilo granulių paviršiuje. Taip didelė dalis oksiduotos geležies išplaunama į kanalizaciją atbulinio praplovimo metu. Taigi, granulių katalizatoriaus sluoksnis tuo pačiu metu yra ir filtruojanti terpė. Siekiant pagerinti oksidavimo procesą į vandenį gali būti pilami papildomi cheminiai oksidatoriai. Labiausiai paplitęs yra kalio permanganatas KMnO4, nes jį naudojant ne tik aktyvinama oksidacijos reakcija, bet ir kompensuojamas manganas, „nuplautas“ nuo filtravimo užpilo granulių paviršiaus, t.y. filtruojanti terpė yra regeneruojama. Regeneracija vyksta periodiškai arba nepertraukiamai.
  Visos sistemos, kurios remiasi kataliziniu oksidavimu naudojant mangano dioksidą, išskyrus specifines sistemas (ne visos sistemos veikia su manganu, beveik visos jos turi didelį lyginamąjį svorį ir reikalauja didelių vandens sąnaudų atbulinio praplovimo metu), turi keletą bendrų trūkumų.
  Visų pirma, jos neefektyvios šalinant organinę geležį. Be to, jei vandenyje yra organinės geležies bet kokia forma, laikui bėgant ant filtruojančiosios terpės granulių paviršiaus susidaro organinė plėvelė, kuri izoliuoja katalizatorių – mangano dioksidą – nuo vandens. Taigi, filtruojančio užpilo katalizinė geba pasidaro lygi nuliui. Apskritai filtruojančioji terpė visiškai nebegali pašalinti geležies, nes tokios rūšies filtruose paprastai neužtenka laiko natūraliai oksidacijos reakcijai įvykti.
  Antra, tokio tipo sistemos vis tiek nepašalina geležies, jei jos kiekis vandenyje yra didesnis negu 10-15 mg/l, nors toks geležies kiekis kartais pasitaiko. Jei vandenyje yra mangano, situacija dar pablogėja.
•